- trasiojimas
- trasiójimas sm. (1) BŽ495, DŽl; VoL182-183 → trasioti: 1. Vietose patogiose pilis pastrūnijo, gaują, kurią buvo su savimi atvedęs, paskaidė į laukus gyventi ir tankiais trasiojimais ją įturtino S.Dauk. 2. Nusitrasiojo par naktį – jug gyva liga iš tų trasiójimų Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.
